BAIMĖ
Įveikite savo baimę ir sutelkite dėmesį į procesą, tik tai garantuos Jums gerą gatvės nuotrauką.
Užsiimant gatvės fotografija, yra vienas dalykas, kurio neturėtų būti: baimė. Daug gatvės fotografų kovoja su baime, kadangi jie negali nukreipti savo fotoaparato viešumoje į nepažįstamą žmogų. Kadangi tai yra vienas iš pagrindinių šio fotografijos žanro dalykų, jo reikėtų išvengti. Jei negalite atsikratyti savo baimės, galimai niekada netapsite geru ir rimtu gatvės fotografu. Sakyčiau, kad baimė to tikrai neverta, tai perdėta fotografuojamo asmens reakcijos baimė. Aš labai retai sulaukiu atsako ir beveik niekada nepatyriau tikrai baisių akimirkų. Pirmas dalykas, kurį Jums reikia padaryti, tai pamiršti viską, ką teko skaityti apie fotografavimą gatvėse. Aš fotografuoju gatvėse nuo 2014 metų, jau beveik dvejus metus ir tikrai galiu patikinti, kad nepasitaiko tokių dalykų, kad kas nors trenktų Jums į veidą ar sudaužytų Jūsų fotoaparatą. To nenutinka, nesvarbu, ką žmonės pasakoja Jums. Geriausias būdas nugalėti savo baimę yra išbandyti. Eikite ir pradėkite fotografuoti žmones. Iš tikrųjų svarbiausia yra užsiiminėti šia veikla ir gauti patirties ir atsakomąją reakciją. Jūs pamatysite, kad tai nėra taip sunku, kaip Jūs manote, kad bus. Gatvės fotografijoje reikia patirties. Jums nepavyks nugalėti savo baimės per vieną dieną. Jūsų baimė išnyks lėtai per tam tikrą laiką. Kai aš pirmą kartą fotografavau žmones iš tikrai mažo atstumo, mano širdis labai smarkiai plakė. Dabar aš galiu tai atlikti, nejausdamas padažnėjusio širdies plakimo. Jūs būsite labiau atsipalaidavę ir pasiruošę kūrybai, jei galėsite priartėti prie žmonių be baimės. Gatvėje Jūs turėtumėte sugebėti atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį į šią fotografijos rūšį. Tai labai svarbu ir bet kuris išsiblaškymas trukdys Jums padaryti tikrai gerų kadrų. Taigi, atsikratykite savo baimės ir atsipalaidavę mėgaukitės žmonių fotografavimu viešoje vietoje. Dabar man padažnėja širdies plakimas tik tada, kai matau kažką tikrai įdomaus, ką aš labai noriu užfiksuoti, kai matau, kad gali gautis puikus kadras. Tai labiau baimė prarasti kadrą.
Noriu pasakyti, kad baimė, fotografuojant gatvėse, yra viena iš didžiausių kliūčių, kurią Jūs turite nugalėti, jei norite padaryti įdomių gatvės nuotraukų. Asmeniškai aš niekada nenorėjau išnaikinti savo baimės fotografuojant gatvėje. Kai tik aš pamatau vaizdus, kurie priverčia mano širdį plakti – tai mano kūnas nesąmoningai sako man tai yra įdomus kadras, turi padaryti jį. Bet kuri nuotrauka, kurią bijau daryti, yra ženklas, kad tai yra įdomus vaizdas, kurį verta nufotografuoti. Jeigu ne – kodėl gi aš jaučiuosi išsigandęs? Taigi, gaukite naudos iš savo baimės. Jūs niekada 100% nenugalėsite savo baimės, užsiimant gatvės fotografija – bet kodėl gi Jūs norite šito? Baimė yra jaudinanti emocija, kuri padeda tiems, kurie mėgsta adrenaliną. Jei nebūtų baimės fotografuoti gatvėse – tuomet nebūtų taip sudėtinga ir smagu. Tačiau neleiskite fotografavimo gatvėje baimei atsidurti Jūsų kelyje. Žinokite, kad Jūs užsiimate naudingais dalykais, fotografuodami gatvėje – Jūs užfiksuojate gražių akimirkų, pasakojate istorijų ir patiriate gyvenimo pilnatvę.
Man yra sudėtinga paprašyti nepažįstamo žmogaus leisti padaryti portretą gatvėje. Be to, tai yra baisiau, nei fotografavimas atviru būdu, nes yra tikimybė, kad jis atsisakys. Kita priežastis yra tai, kad kai Jūs fotografuojate atviru būdu, nepriklausomai nuo to, ar pasakysite Jūsų objektui ar ne, kad ir kas benutiktų, fotografuojate vis tiek. Didesnė problema, kai fotografuojate atviru būdu, yra ta, ar jie supyks ant Jūsų ar ne. Jūs tampate pažeidžiami, kai darote gatvės portretus, nes jie turi galimybę pasirinkti ir pasakyti arba „taip” arba „ne”. Jei jie sako „ne”, tai reiškia, kad Jums nepasisekė.