Emociškai atsiribokite nuo savo nuotraukos

„Kartais fotografai neteisingai supranta emocijas, kurių dėka gaunasi puiki gatvės nuotrauka.” – Garry Winogrand

Įsivaizduokite situaciją: šalta ir lietinga diena. Jūs fotografuojate gatvėse ir jaučiatės nelaimingas. Jūs ketinate viską mesti ir grįžti namo, bet pamatote mažą mergaitę su raudonu skėčiu, šokinėjančią per balą. Mergaitė šoka, o jūs paspaudžiate mygtuką. Jūs ką tik užfiksavote „lemiamą momentą”.

Jūs skubate namo, greitai persisiunčiate nuotraukas į kompiuterį, apdorojate nuotrauką, o tada įkeliate nuotrauką į internetą. Jūs sukryžiuojate rankas ir manote, kad tai yra viena geriausių jūsų kada nors padarytų nuotraukų. Jūs džiaugiatės, kad galbūt pagaliau gausite daugiau 100+ mėgstu / patinka.

Diena ar dvi praeina, o jūs gavote tik 10-15 mėgstu / patinka. Jūs pakeliate rankas, pykstate ir galvojate: „Šie žmonės internete neatskirtų puikaus vaizdo, net jei jis būtų tiesiai prieš akis!” Diena tęsiasi.

Po savaitės ar 2 jūs peržiūrite vaizdą vėl. Tuomet pažvelgiate į vaizdą ir pasakote sau: „Hmmm, šis vaizdas ne toks jau ir geras, kaip maniau”.

Kas ką tik nutiko? Tapote emociškai prisirišęs prie istorijos, kaip sunku buvo padaryti šią nuotrauką (ir džiaugsmo emocijų). Dėl šių priežasčių jūs susipainiojote, nes manėte, kad tai buvo iš tikrųjų „objektyviai” geras kadras.

Taip atsitinka geriausiems. Mes per daug emociškai prisirišame prie mūsų kadrų, nes mes buvome ten. Mes patyrėme tai. Visa tai atrodo gyva ir ryšku mūsų prisiminimuose.

Problema yra tame, kad mūsų žiūrovai neįsivaizduoja, kokia yra paveikslo istorija (nebent rašote ilgą antraštę, nors aš paprastai patariu to nedaryti).

Koks yra sprendimas? Emociškai atsiribokite nuo nuotraukos. Kai redaguojate (atrenkate), kurią nuotrauką palikti, o kurią išmesti, paprašykite savo bendraamžių būti „žiauriai sąžiningais” jūsų darbo atžvilgiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *